VILNELĖ

Iš pirmo žvilgsnio Vilnelė gali pasirodyti tik eilinė raina katytė. Nors ji smulki ir nedidukė, jos širdis didžiulė, o akelės pilnos tokios išminties, jog rodosi, žvelgia tiesiai į Tavo sielą.

Vilnelytė drąsi ir žmonių nebijo, nors nuo visai nepažįstamų pradžioje laikosi atokiau. Bet pašnekinus ir pažaidinus, ji leidžiasi glostoma ir tada jau pati nori bendrauti. Tikruose namuose apsipratusi džiugintų šeimininkus savo dėmesiu, linksmumu ir katiniškais pokštais. Tik su kitais gyvūnais į dideles draugystes ši katytė nesileidžia ir šiuo klausimu turi tvirtą charakterį, todėl laimingiausia ji pati ir kiti šeimos nariai būtų, Vilnelei esant vieninteliu augintiniu namuose.

Kasdien Vilnelė žvalgosi į prieglaudėlės duris – gal šiandien bus TA diena, kai ateis pas mane? Kai pamatys mano spindinčias akeles, pasigrožės raino kailiuko raštais, švelniai švelniai paglostys ir ištars: „Na, ką – važiuojam NAMO?“

Vilnelė iškeliauti galėtų ilgai nedelsdama: ji pilnai paskiepyta, sterilizuota, sveika katytė, kuriai greitai sueis du metukai.